Apie mus |Kontaktai |DUK |Klauskite Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją
 
Miškų ūkis
Miškų apsauga nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų

Miško apsauga

Miško apsaugos uždaviniai - saugoti mišką ir jo išteklius nuo miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.

Kaip rodo praktika ir moksliniai tyrimai, vabzdžių kenkėjų invazijas kertant šviežiai užpultus, džiūstančius ar neseniai (tais pačiais metais) nudžiūvusius medžius pristabdyti ir/ar sustabdyti iš esmės galima. Tačiau tada, kai medžiai nudžiūvę prieš trejus ir daugiau metų, jų kirtimas įtakos sanitarinei miško būklei dažnu atveju jau neturi. Taip yra todėl, kad visi vabzdžiai yra gana griežtai specializuoti pagal tai, kokiame medyje – sveikame, apsilpusiame, pūvančiame ir t.t. – jie gali apsigyventi ir plisti. Tad sanitariniu požiūriu reikšmingos tik kelios rūšys, galinčios užpulti ir sunaikinti gyvus, dažniausiai apsilpusius, medžius. Tad ir svarbus tik tų agresyvių rūšių užpultų žalių medžių kuo skubesnis iškirtimas ir pašalinimas iš miško. Kitos senuose sausuoliuose besidauginančios rūšys augantiems medžiams pavojaus nekelia.

Beje, kalbant apie sanitarinę miško priežiūrą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, reikia pabrėžti, kad ji labai stipriai įtakoja visuomenės vertinamą estetinį miško vaizdą, ir, reikia pabrėžti – dažnu atveju, neigiama linkme. Ir ne todėl, kad visuomenės akimis matomas vaizdas galėtų nesutapti su optimalaus gamtiniu požiūriu miško vaizdu.

Miško gaisrai

Paprastai miško gaisrai kyla dėl šių priežasčių: tyčinis padegimas, užsidegimas nuo deginamos žolės, dėl neatsargaus miško lankytojų elgesio miške, taip pat gaisrai miške gali kilti dėl miško ruošos ar kitų neatsakingai atliekamų darbų.

Pastebėsime, kad Valstybinė priešgaisrinė miškų apsaugos programa įpareigoja valstybines miškų urėdijas gesinti visus miškų gaisrus, nesvarbu, kokiai nuosavybės formai jie bepriklausytų. Gaisrams pavojingu laikotarpiu visų miškų urėdijų administruojama teritorija (įskaitant ir privačius miškus) yra stebima iš priešgaisrinių apžvalgos bokštų. Tačiau nereikėtų visų priešgaisrinių priemonių atlikti palikti tik valstybiniams miškų pareigūnams - privataus miško savininkas privalo saugoti savo mišką nuo gaisrų, laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (įrengti priešgaisrines juostas ir
laužavietes, valyti užšlemštą mišką ir kita), informuoti valstybinius miškų pareigūnus apie atsiradusius miško gaisrų židinius.

Miško apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Miško savininkai ir naudotojai turi laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną.

Didelę žalą miškams daro grybinė liga šakninė pintainė. Šakninė pintainė dažnu atveju pakenkia grynus pušynus ir eglynus, pasodintus buvusiuose žemės ūkio naudmenų plotuose. Medžiai šia liga apsikrečia per šaknų žaizdas ir liečiantis sveikoms šaknims su sergančiomis. Pušynuose ligos židiniai išryškėja miško želdinių ir jaunuolynų amžiuje. Pušys greitai žūva, nes šakninė pintainė pūdo šaknų medieną ir numarina žievę. Stiebe puvinys lokalizuojasi kelmo aukštyje. Gi eglės pradeda sirgti nuo 20 metų amžiaus. Puvinys vystosi šaknyse ir pakyla net iki 6,0 metrų aukščio. Medžiai pasidaro neatsparūs vėjams.

Rekomenduotina prieš šakninę pintainę taikyti tokias apsaugos priemones: kelmų tepimą karbamido 20 % tirpalu, pridedant 0,5 kg. 100 l vandens pigmento akriliniams dažams, veisti mišrius miško želdinius (įterpiant ne mažiau kaip 30 % lapuočių medžių rūšių), iškertant džiūstančius medžius, o miške esančias aikšteles apželdyti lapuočiais.

Taip pat nemažą žalą spygliuočiams medžiams daro vabalas žievėgraužio tipografas. Tai gausiausias bei žalingiausias eglės liemenų kenkėjas, kinivarpų šeimos atstovas. Jo kūnas volelio formos, tamsiai rudas, 4,0-5,5 mm ilgio. Vystosi po žalių eglių žieve, kamiene nuo drūtgalio iki lajos, labai retai apninka kitus spygliuočius medžius. Pavasarį vabalai anksčiausiai pradeda graužtis į eglių žalias vėjavartas, vėjalaužas, kirtavietėse paliktą pagamintą medieną, storesnes kirtimo atliekas. Po 1-2 savaičių užpuola augančias egles.

Normaliomis sąlygomis užpuola vidutinio amžiaus ir brandžias apsilpusias egles bei vėjo išverstus ir(ar) nulaužtus medžius, apgyvendina šviežią paruoštą medieną ir stambias kirtimo liekanas. Kai vabalų daug, sėkmingai apgyvendinami ir gyvybingi, be matomų nusilpimo požymių, medžiai, susidaro masinio dauginimosi židiniai: rudos spalvos vabalų išgraužos, matomos ant žievės kamieno žemutinėje dalyje arba ant žemės prie kamieno. Žievės paviršiuje gali būti matomos įsigraužimo angos. Po smarkesnio lietaus išgraužos gali būti nuplautos nuo kamienų, todėl ieškant naujai užpultų medžių būtina labai atidžiai apžiūrėti kamienus.

Kitos prevencinės priemonės

Visose kirtavietėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo atliekų su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ne ilgesnių kaip 1 m, išskyrus panaudotas valksmoms bei skirtas medienos kuro ruošai ar kitoms reikmėms, jei jos sukrautos į krūvas.

Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, suaugėlių) ar šviežių jų veiklos (įsigraužimų, takų ir kt.) arba ligų požymių).

Siekiant sumažinti medžių liemenų pavojingų kenkėjų skaičių, iškabinamos feromoninės gaudyklės, išdėstomi vabzdžiagaudžiai medžiai ir vykdomi sanitariniai kirtimai. Feromoninės gaudyklės žievėgraužiui tipografui gaudyti iškabinamos ne mažesnėse kaip 0,15 ha plynų kirtimų eglynų kirtavietėse prieš pat medžių liemenų pavojingų kenkėjų skraidymo pradžią, ne mažesniu kaip 40 m atstumu viena nuo kitos ir ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo šalia augančio medyno.

back   Atgal

 

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

 
UAB "Kėdainių miškas" - Miško pirkimas su žeme, Miško pirkimas iškirtimui visoje Lietuvoje Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos , web design, seo